2016 m. vasario 1 d., pirmadienis

stalčiukai

Šįvakar jaučiuosi, kaip sekmadienį prieš kokius 15 metų. (o dievybės, kiek daug!) Na, taip tarytum eičiau į pirmą klasę ir rytoj būtų pirmoji diena mokykloje.
Raminuosi sau su muzika ir knygų aprašinėjimu, ir kažkaip tokia saldi saldi laimė aplanko. Toks mielas mielas jauduliukas. Smagu, kai bėgant laikui suvoki, jog iš tikrųjų viskas savo vietoje, jog Likimas viską sutvarko taip, kaip reikia. Smagu ir, kai dėstytojai perduoda linkėjimus, kai tavęs nėra. O dabar jau būsiu. Ir kažkaip seniai bejaučiau, jog šią akimirką nieko nenorėčiau keisti savo gyvenime. Nė mažiausios smulkmenos.
Radau savo senus eilėraščius, kuriuos buvau įgrūdusi į knygutę ir kažkur giliai į stalčių nukišusi. Paskaičiusi, supratau, jog beprotiškai norisi vėl kurti. Ir rašyti rašyti rašyti...
Šįvakar siunčiu po ramybės lašą ir linkėjimą, kad ir jūsų vidiniai stalčiukai būtų tvarkingi ir vietoje.