2015 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

Laimė

Jaukiausias vakaras man, kai galiu būti susivėlusi, visiškai nesidažiusi, net nepažvelgus į veidrodį ir visą vakarą skaityti. Dar maloniau, kai perskaitai gerą knygą, ją užverti ir iš krūvos ištrauki dar neskaitytą, minčių nepalietusią knygą. Širdis daužosi, kaip smagu.

2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Nugi baisiai nuliūdau. Ir, atrodo, lyg šiandien būtų pirmadienis.

Sėdžiu sau romantiškai, žvakės šviesa, filmas, knyga šalia. Ir, aišku, ilgai užsitęsus pertraukėlė tarp viso to. Na, žinot, sugalvoji kažką perskaityt ar pasižvalgyt internete ir netikėtai, pertraukėlė užsitęsia. Tai va, einant prie esmės, sugalvojau peržiūrėti blogus. Ir baisiai nuliūdau... Pastebėjau, jog pusė mano sektų blogų jau nebenaudojami. Kaip taip gali būti? Nejaugi žmonių poreikiai pasikeitė? O dar su nostalgija prisimenu tuos laikus, kai atradau blogas.lt ir, kiek džiaugdavausi, kai mano įrašą įvertindavo. Ir taip pat buvo laikai, kai susiradau simpatiją blogo pagalba (!). Rodos, buvo taip madinga turėti bent jau vieną internetinį dienoraštį. O dabar? Įdomu, yra gyvų?

Būtų smagu, jei kas išgirstų šitą vienišą mano balsą dykumoje. Norėčiau rasti dar ką paskaityti blogspote. :>

O dabar einu toliau žiūrėti filmą. Norisi vėl rašyti. Audžiasi vis daugiau minčių, džiaugiuosi!

Gražaus vakaro.


(Mano vakaro fragmentas).