2014 m. birželio 23 d., pirmadienis

"Kilau Žaibu, kritau plūgu"

Įrašo pavadinimas - draugų kažkada sugalvotas šūkis apibūdinti festivaliui "Kilkim Žaibu". Baisiai jau prilipo ir šį kartą be galo tiko.
Nuo ko viskas prasidėjo? Tikriausiai nuo paties laukimo, bet kokiu atveju žinojau, jog 15-tų Žaibų praleisti nevalia. Pamačiusi dalyvausiančių grupių sąrašą tik dar labiau tuo įsitikinau. Nepaisant to, kad Žaibų pirmoji diena, deja, dubliavosi su močiutės jubiliejum, šiaip ne taip su draugu pavyko apšilusiems atsidurti Žaibuose. Pirmas vakaras prabėgo be galo greitai. Apsikabinimai su seniai matytais draugais, pasišnekėjimai ir taip toliau. Tikriausiai, pirmąjį vakarą ir tegirdėjau tik savo ilgai lauktąją, išsvajotają, mylimąją Wardruna. Magiją, kurią jie skleidžia sunku ir apibūdinti žodžiais. Laužo, kaip ir praėjusiais metais, deja, nemačiau, vainikų neplukdžiau ir smagių šokių pokių nešokau. :( Ėjome miegot iškart po Wardrunos. Antroji diena prasidėjo, kaip įprasta - pasibastymais, alaus nusipirkimu, ir šiaip ne taip pasirodžiusia saulute. Muzikos prasme, antrąją dieną niekas neįsiminė. Klausėmės daugiau ar mažiau, turbūt visų grupių, žinoma, iš širdies pasilinksminom, bet daugiausia laiko tiesiog leidom su draugais ir naujais pažįstamais. Ir per rankas "mėtoma" (nerandu žodžio tam apibūdinti:D) buvau, ir ant pečių sėdėjau. Vienintelis didžiausias minusas tas, jog pamaišiau, ko nereikia. Taip jau būna, iš vienos pusės draugas siūlo devynerias, kitoj pusėj jau Jack'as su kola tiesias, o kur dar alus ir vynas... Nemaišykit, vaikai. Sena, auksinė taisyklė. Ypač jei nesat pratę prie stiprių gėrimų. Tad štai dėl šios priežasties, trečios, vos ne geriausios festivalio dienos teko visiškai atsisakyti ir keliauti namo. Bet kokiu atveju, net ir su mažytėm nuoskaudom, festivalis užskaitytas. Tik va, greit baigėsi. O, gaila... Jau laukiu kitų metų.
Na, o dabar emocionaliai ir fiziškai ruošiuosi festivaliui "Jotvos vartai". Pagaliau jaučiu vasarą!!!
Kaip vasarą leidžiat jūs? :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą