2014 m. gegužės 4 d., sekmadienis

apie mamas mąstau ir aš šiandien

Viskas mirga marga sveikinimais motinoms. Atrodo, lyg tik šiandien reikia prisiminti jas ir nunešti gėlių, pasakyti kažką gražaus, kad mylim, kad dėkojam, kokios jos nuostabios ir rūpestingos. Juk metuose yra ne viena diena. Ir jų rūpestis bei meilė yra ne vienos dienos įvykis, jos myli ir rūpinasi visą gyvenimą.(Bent jau dažniausiai). Žinoma, neneigsiu, mamą ir močiutę pasveikinau ir aš, tačiau nepamirštu Joms pasakyti ir paprastą dieną "ačiū už rūpestį" ar "myliu", o gal "pasiilgau". Taip gera tuomet išgirsti džiaugsmą ir susijaudinimą Jų atsakymuose: aš tave taip pat. Tiesiog nereikia Jų (močiučių, mamų, tetų ar visų kitų brangių žmonių) pamiršti ir šiokią dieną. Juk nesunku ir gėlę pievoj nuskinti bet kada vien tam, kad parodytume, jog Jas mylim ir prisimenam, jog esame be galo dėkingi už tai, kas esame ir, apskritai, kad esame! Tegu mylimi žmonės aplink mus žydi ir švyti, o ne vysta iš ilgesio ir jausmo, jog yra pamiršti ir nereikalingi. :>

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą