2013 m. gegužės 7 d., antradienis

velnias žino.

"Gera, kai saulė leidžias auksą liedama..." tokie žodžiai visą dieną sukos galvoje ir, pasirodo, tereikia vos vieno akmenėlio man į sielą, kad nuotaika apsiverstų visiškai ir pasigirstų mintyse: aš jaučiuosi pavargus. Nepaisant to, kad pajutau šiandien neapsakomą džiaugsmą vien sėdėdama ant sūpynės, valgydama ledus ir gėrėdamasi saule. tereikėjo tik tik tik...tik tiek, kad susijaukčiau iš naujo visa. kad nesuprasčiau vėl ko noriu, kad sugrįžtų ta kvaila būsena...tik tiek...ak.
Vieną akimirką degu troškimu, kitą akimirką kategoriškai neigiu viską ir nieko nenoriu. abejoju lyg prieš pirmą pasimatymą. o tai ne pirmas. o galbūt dar vienas iš tų paskutinių. galbūt vėl atneš tik nusivylimą ir pyktį. o galbūt...galbūt bus gerai. norėčiau pasukt kokį raktelį, kad viskas viduje grįžtų į savo vietas.
viskas
bus
gerai.


pasakė pozityvioji mano pusė, kuri šiandien ima viršų. palengvėjo.
juk ne veltui šiandien nusipirkau gėlėtą sijoną ir raudoną lūpdažį.:)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą