2013 m. gegužės 28 d., antradienis

I told myself that I could never fall again

Niekada nebūčiau pagalvojus, kad galiu tapti tokia, kokia esu šiandien. Ir svarstau, kažin ar tai į gera... Nežinau, kas skaudžiau. Skaudinti save, ar žaisti su kito žmogaus jausmais, visai nejučia, visai nenoromis. Užburtas ratas. Tave įskaudina, tu pradedi skaudinti virtinę kitų. Ir kartais neišeina ištaisyti šito. Sako, visi darom klaidų, bet... nenoriu būti žmogumi, kuris viską griauna, dar nė neprasidėjus. Pasistačiau tvirtas sienas, kurios ne mane saugo, o smenga į pačią. Jau kartais atrodo, kad baigiu pati savyje pasiklysti.
Ar verta atsiprašyt už tai, ką padariau, nesuprasdama savęs? Daugiau nenoriu girdėti žodžių "būti savimi", nes jie tuštesni už tuščius. net neįsivaizduoju, ką tai reiškia. Man regis, mes esam tik visų KITŲ mišinys. Lyg patiekalas, kurį gardina vis kiti prieskoniai, bet niekada nepajauti tikrojo skonio...
nebenoriu ir noriu vienu metu. tai mane labiausiai ir erzina.
tyčia niekada nenorėjau nieko įskaudinti, bet pastaruoju metu tik tai ir darau.



4 komentarai:

  1. Sakyti "buti savimi" yra visai kas kita, nei istikruju tokiu buti ir jaustis tokiu. kasdien mes dangstomes po daugybe kaukiu, nes visas gyvenimas - tai tarsi kaukiu balius. ne pries kiekviena dristam nusiplest visas kaukes ir parodyt savo vidu...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na, taip. Kartais bijom net prieš save patį nusiplėšti kaukę. Tokia šiandienos visuomenė...Rodos, jei būsi nuoširdus, būsi visiškai be jokios kaukės, tiesiog sužlugsi.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Beje, visada verta atsiprasyt :) tai juk nesunku. kartais :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kartais būna labai sunku. O kartais vienas vienintelis atsiprašymas gali labai daug ką pakeisti. :)

    AtsakytiPanaikinti