2013 m. gegužės 28 d., antradienis

I told myself that I could never fall again

Niekada nebūčiau pagalvojus, kad galiu tapti tokia, kokia esu šiandien. Ir svarstau, kažin ar tai į gera... Nežinau, kas skaudžiau. Skaudinti save, ar žaisti su kito žmogaus jausmais, visai nejučia, visai nenoromis. Užburtas ratas. Tave įskaudina, tu pradedi skaudinti virtinę kitų. Ir kartais neišeina ištaisyti šito. Sako, visi darom klaidų, bet... nenoriu būti žmogumi, kuris viską griauna, dar nė neprasidėjus. Pasistačiau tvirtas sienas, kurios ne mane saugo, o smenga į pačią. Jau kartais atrodo, kad baigiu pati savyje pasiklysti.
Ar verta atsiprašyt už tai, ką padariau, nesuprasdama savęs? Daugiau nenoriu girdėti žodžių "būti savimi", nes jie tuštesni už tuščius. net neįsivaizduoju, ką tai reiškia. Man regis, mes esam tik visų KITŲ mišinys. Lyg patiekalas, kurį gardina vis kiti prieskoniai, bet niekada nepajauti tikrojo skonio...
nebenoriu ir noriu vienu metu. tai mane labiausiai ir erzina.
tyčia niekada nenorėjau nieko įskaudinti, bet pastaruoju metu tik tai ir darau.



2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

tuščia

"...praeitis išnyko, dabarties vietoj žiojėjo tuštuma, ateities - neįsivaizdavau." Jurga Ivanauskaitė

Ir šįvakar atrodo, kad visiškai nebeturiu jėgų laikytis toje tuštumoje. Pati sau slystu iš rankų.

"I am the flame which never ends" ir galiausiai ta liepsna sudegins pati save... amžinas liepsnojimas, amžinas sukimasis liepsnos ratu.

2013 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

2013 m. gegužės 7 d., antradienis

velnias žino.

"Gera, kai saulė leidžias auksą liedama..." tokie žodžiai visą dieną sukos galvoje ir, pasirodo, tereikia vos vieno akmenėlio man į sielą, kad nuotaika apsiverstų visiškai ir pasigirstų mintyse: aš jaučiuosi pavargus. Nepaisant to, kad pajutau šiandien neapsakomą džiaugsmą vien sėdėdama ant sūpynės, valgydama ledus ir gėrėdamasi saule. tereikėjo tik tik tik...tik tiek, kad susijaukčiau iš naujo visa. kad nesuprasčiau vėl ko noriu, kad sugrįžtų ta kvaila būsena...tik tiek...ak.
Vieną akimirką degu troškimu, kitą akimirką kategoriškai neigiu viską ir nieko nenoriu. abejoju lyg prieš pirmą pasimatymą. o tai ne pirmas. o galbūt dar vienas iš tų paskutinių. galbūt vėl atneš tik nusivylimą ir pyktį. o galbūt...galbūt bus gerai. norėčiau pasukt kokį raktelį, kad viskas viduje grįžtų į savo vietas.
viskas
bus
gerai.


pasakė pozityvioji mano pusė, kuri šiandien ima viršų. palengvėjo.
juk ne veltui šiandien nusipirkau gėlėtą sijoną ir raudoną lūpdažį.:)