2013 m. balandžio 12 d., penktadienis

sukarščiavo šios moters siela

šamaniški garsai aplink, rankose puodelis vaistų (įsivaizduoju, kad tai arbata), bet širdy ramu ramu... visai nesvarbu, kad vienintelis šalia esantis Kažkas, tėra knyga apie ežerą. Tik ta knyga daug geresnė už Kažką, ko jau nebus.

gyventi gera, net tuomet, kai sergi ir esi tiesiog vaikščiojantis šlepečių šlepsėjimas tuščiuos kambariuos.

šiandien pamačiau ir išgirdau moterį, kurią, jei būčiau vyras, įsimylėčiau.bet, deja, esu moteris, kuri nemoka mylėti. Gal yra mokykla, kurioje mokoma mylėti? gal išmokytų... man sakė, kad aš bijau pripažinti savo jausmus, aš juos slepiu už žodžių. ir aš patikėjau... bet nežinau, ar tai buvo tiesa.

"Taip, jos siela tikriausiai karščiuoja. Bet kaži kaip nekaltai, pradmeniškai skaisčiai. Sakytum, iškritus ankstyvam sniegui kerinčio grožio laukinė rožė ėmė ir persišaldė, o sukarščiavo šios moters siela." D. Kajokas

ir parodyčiau pirštu į save. sukarščiavo siela ir ne tik. sielos karščiui numalšinti vaistai - įsivaizduojamoji arbata nepadės. "siela pasveiks ir mes būsim kartu" S. Parulskis

pradedu panešėt į vaikščiojantį citatų ir padrikų minčių rinkinį.

labanakt, nes tai toks gražus žodis!

2 komentarai:

  1. mačiau moterišką JĖGĄ ir stiprybę. Atrodo, pastaruoju metu, man to ir stinga, gal todėl šita moteris mane taip sužavėjo...

    AtsakytiPanaikinti