2013 m. balandžio 15 d., pirmadienis

pliūpsnis

esu ta, kuri neranda savo vietos. Nei aplinkui, nei savyje. Esu ta, kurią supa nuostabūs žmonės, iš paskutiniųjų bandantys man padėti. Esu ta, kuri nemoka to įvertinti. Esu ta, kuri nori pabėgti...nuo savęs ir nesugeba susiimti. Esu ta, kuri bėga į knygų pasaulį, kuri skaito dieną naktį ne tik todėl, kad tai mane lavintų, bet dar ir tam, kad pabėgčiau į kitą pasaulį. Esu ta, kuri be literatūros negali, bet suvokia, kad ji daro ir atitinkamą žalą. Esu ta, kuri pripažįsta, kad yra egoistė ir tiesiog negali būti kitokia. Esu ta, kuri nieko nežino. ir nebenori žinoti. Esu ta! Esu kas?!

...kokia tuštybe kvepia noras rašyti internetinį dienoraštį...
...bet taip norisi rasti už ko užsikabinti...už suprantančio...už klaviatūros:)))...

2 komentarai:

  1. Tikriausiai jeigu tik suprasti save lengva būtų, vertė to kristų. Ir galbūt kartais tiesiog būk, ne klausk, kuo, kaip ar kokia. Gyvenki, būk, net jeigu visą dieną tik skaitytum mėgstamą knygą - puiku, kodėl ne, tai yra dalis Tavo, Taves, Tavyje, dalis ar viskas, ko reikia.

    Nežinoti, nesuprasti, kartais taip puikiai ramina.

    Ir gal aš tik dar vienas naktinėtojas, "bandantis padėti" (nemanau, kad jau bebandau), o gal viskas taip ir vyksta - žodis žodin, ramybė ramybėn.

    "Thought I had an answer once
    But your random ways swept me along
    Colossal signs so I got lost
    With so many lovers singing soft"

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, šis komentaras šiek tiek įnešė ramybės mano sielon (jei tokią turiu, pradedu abejoti). Nemoku tiesiog būti, kažkaip sunkiai sekasi atsakyti į klausimą : "kas tu?" ir dar sunkiau, kai niekas nesupranta, kai atsakau paprasčiausią "nežinau", nors tai nuoširdžiausia, ką tuo metu galiu pasakyti. Aš galiu pasakyti savo vardą. Bet ar mano vardas kada nors, bent ką nors pasakė? Ir apskritai, ar žodžiai gali apibūdinti žmogų iš tiesų? iš pačios esmės? manau, ne.

    AtsakytiPanaikinti