2013 m. balandžio 24 d., trečiadienis

naktiniai svaiguliai.

Atsliūkinau šįvakar (šiąnakt) tam, kad nusikeikt. Tiksliau, mintyse keikiuosi, kaip senas keikūnas. Nepaisant to, jog dabar įnirtingai turėčiau rūpintis ateitimi, sėdėti atsijungus nuo viso pasaulio ir kalti/kalti/kalti, aš visai gražiai įjungiu: "man nusispjaut" režimą ir nedarau nieko naudingo. Šmirinėju praeities soduos ir ką tu man. Tuo labiau, kai praeitis norom nenorom susisieja ne tik, kad su dabartim, bet siesis ir su ateitim (nes taip, gyvenime viskas susieta, ypač pas mane.) (daugiau prižadu nebesišaipyti mintyse iš lopų su keistais dviračiais, o tai po to tie lopai tampa lopais, kuriuos sapnuoju dieną naktį ir kurie labai nuostabiai (ironijos šiame žodyje daugiau, nei galima būtų protu suvokti) supainioja mano gyvenimą.) Nors prisidengiu "gyvenu Čia ir Dabar" skydu, meluoju. Negyvenu netgi šitaip, nes visiškai neįprasminu savo buvimo. Nebent pasižymiu visur, kaip pikta boba, nenorinti su niekuo bendrauti, nenorinti, kad kas nors lįstų į akis. o paskui inkščiu. sukandus dantis bandau kai kurių blogų įpročių atsisakyti, bet man atrodo, kad įpročiai visada lieka įpročiais... atsibodo atsakinėt į klausimą: "kaip gyveni?", nes atsakymas visad toks pat: "nežinau" ir tiesą pasakius, žinoti nenoriu, norėčiau tiesiog gyventi.

ir šiaip nu, kartais atrodo, kad visai praverstų man bokso kriaušė. Būna, pykčio prisikaupia tiek, kad sunku pačiai savyje tverti.


p.s. norėčiau būt vyru(as?!). kokio velnio aš gimiau moterim? kartais nesuprantu.



labai gražus nukatėjimas čia. perkatėjimas ar iškatėjimas, kaip jums patogiau.

2 komentarai:

  1. Smalsu man - kokie tie keisti dviračiai?

    AtsakytiPanaikinti
  2. hihi, šiuo atveju, žodžiu "keisti", norėjau paslėpti "ryškiai žali":))) ...

    AtsakytiPanaikinti