2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

tekdavo skaudžiai augti, kad atitikčiau reikiamą dydį

Nieko labiau netrokštu, kaip šiąnakt praleisti naktį su kažkuo, gerti raudoną vyną, gulėti ant grindų, užsidegt žvakes ir smilkalus. ir kalbėti. arba tylėti tiek pat, bet tylėti suprantamai tarpusavy. Aak, bet visa tai buvo tik vasarą. Dabar. Dabar, jei ir geriam vyną, tai susėdę viens prieš kitą, kaip neva normalūs žmonės... O žvakės kartais dega kažkur šalia, bet, rodos, net ne dėl mūsų...
Kažkas su manimi darosi.. Kažkas manyje bunda. naujo, arba pamiršto. Bet juk "visa vis tiek pat". Būna, pabunda abejingumas...
Bet rytoj. O RYTOJ. tas saldus rytojaus troškimas...


http://obsrr.bandcamp.com/album/patogi-gelm

klausytis, klausytis, klausytis... Užpildyti kambarių tylą balsais ir vienatvę laikyti už rankos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą