2012 m. rugpjūčio 25 d., šeštadienis

užmigusios mintys

Mano ausys išdegintos tavo kvėpavimo. Mano kakta išdeginta tavo lūpų. Mano liemuo tavo(jo?) rankų. Sapnai taip pat dega. Dega, kai matau tave, nors ir kitu pavidalu, bet tiksliai žinau, kad ten tu(jis?). Ir kaip visad - plyštant iš noro visa tai pasakyti, užspringstu žodžiais ir jaučiu kaip jie tvenkias ten giliai ir mane dusina. Labai reikėtų vaistų. (o gal priešnuodžių tau?). Ir akivaizdu, kad tai ne pyktis. Ir net ne visi kiti blogi dalykai.

*
Tekėk kaip upė mano kūnu. Įtekėk į delnus ir lik ten.

*
Jaučiuos it apsiseilėjęs mažas vaikas. Tas, kuriam parodė saldainį, privertė širdį greičiau plakti, bet taip to saldainio ir nedavė...



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą