2012 m. liepos 13 d., penktadienis

tai, kas paprasta, bet džiugina...

Dar viena puiki diena! Prasidėjus klausimu : "Į Šiaulius?"... Vėl tranzavom. Į Šiaulius - labai sėkmingai ir tiesiai nuvykom su jaunu vaikinu, kuris klausė Lietuvos radijo, o aš žiūrėjau sau į laukus, į pievas ir šypsojaus, nes pajutau tokią šilumą širdyje, kurią sunku įterpti tarp žodžių. Nežinia kodėl tokią karštą dieną prisiminiau vaikystėje turėtus kailinius. Tokius raudonus su juodais taškeliais - neva kaip boružė. Prisiminiau ir žmogų, kuris man tuos kailinius padovanojo ir kurio nemačiau jau daugiau nei metus ir tik tą akimirką, važiuodama, suvokiau kaip Jo ilgiuosi ir koks, vis dėlto, jis man buvo svarbus...Visai jaukiai Šiauliuose pasitrainiojom, kol nepradėjo lyti... O jau tada, drįstu teigti, nieko gero! Gerai, kad nors vienas skėtį buvo pasiėmęs (žinoma, ne aš, nes aš visad pamirštu jį pasiimti, kai jo, išties, gali prireikti...) Ir teko tranzuoti per lietų... Iš pradžių sekės visai nekaip - niekas nestojo, tačiau galiausiai sustojo tokia labai kalbi moteris. Finansų patarėja, kuri labai daug pasakojo apie pensijas, įmones, draudimą, ir kaip taupyt pinigus... Pavežė, deja, visai netoli - vos iki Kuršėnų...Tačiau buvo tokia gera, kad net skėtį pasiūlė! Tik, deja, mes jo neėmėm. Tada gerokai sušlapom, kol tranzavom toliau... Šįkart sustojo jaunas vaikinas, kuris daug kalbėjo apie žygius (O, kažkas įdomiau!) ir patarinėjo kur patogiau tranzuoti... Bet irgi, deja, pavežė ne iki paties tikslo. Trečią kartą sustojo žmogus, kuris parvežė beveik iki kiemo (pasirodo, jis buvo kaimynas!) Nusipirkom kavos, gavau persirengti dideles kelnes ir marškinėlius:)), pažaidėm naujai įsigytu žaisliuku ir nuėjom miegoti...Žinau tik viena: tokios dienos kaip ši ir praėjusi man suteikia jėgų dar bene savaitei... Šiandien tiesiog ilsiuosi. Vartau žurnalus, skaitau knygą, geriu kavą, ir tuoj žiūrėsiu filmą. Breakfast at Tiffany's. Pagaliau! Įsikalu sau į galvą: nebėra to blogo kas nutiko vakar, dar nėra ir neegzistuoja tai, kas nutiks rytoj. Gyvenu šia diena.


Ir va toks mūsų kelionės pradžios radinys. Negyvas laumžirgis, tačiau kokie gražūs jo sparnai!...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą