2012 m. liepos 19 d., ketvirtadienis

lyg tyčia

Ir būna vakarų lyg tyčia... Kai atrodo, jog visus galėčiau išbučiuoti, kai visų ilgiuosi... Kai siunčiu atsakantį oro bučinį... Kai norėčiau pasakyti vienam žmogui, kad jį prisimenu, kad sapnuoju, kad tiesiog nuoširdžiai pasiilgau... Bet galiausiai nustumiu tas mintis šalin, manydama, jog taip nedera... Negalima juk tiesiog taip paimti ir įsiveržti į kito žmogaus gyvenimą, kuriam kažkada ir taip gerokai jį sujaukiau. Et, bet vis tiek pasiilgau! Prašom nelįsti į mano sapnus ir man nesisapnuoti taip gražiai, kaip tik Tu tai sugebi:)) Nes buvai ypatingas žmogus. Tiksliau, esi. Ir mano širdis, visgi, Tavęs nepamiršo. Ir nepamirš. :)

Ir, žinoma, laiko patikrinti draugai yra tikri. Džiaugiuosi, kad jie yra šalia. Ypač tada, kai visai to nesitikiu. :*


Ir... Šįvakar supratau, kad kiekvienas žmogus buvęs/esantis/būsiantis mano gyvenime yra labai svarbus. Kiekvienas man kažką reiškia. Ir nesvarbu ar tai, ką jis įneša į mano gyvenimą yra bloga, ar gera, bet lygiai taip pat svarbu. Taip jau gimsta mano patirtis, mano asmenybė...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą