2012 m. liepos 3 d., antradienis

love bites

Pamilk save, pamilk save, pamilk... Reiktų tai kartoti kaip mantrą. Gal tada. Tada susivokčiau ir mylėčiau. O dabar... Vis dažniau tenka garsiai savęs paklausti: "Ką tu su savim darai?!" Ir tikrai... Ką? Tiek manęs. Tos manęs tikrosios ir beliko. Vos trupiniai. Vos kelios užuominos... O pasirodo, kad visą laiką šito ir troškau. "Tai ir džiaukis dabar! Pagaliau!" Sušunki ant manęs, lyg piktai, lyg su ironija... Troškau. Bet ar... Ar galima atgal? Prašau... Tenoriu grįžt atgal į save. Tik tiek... Švelniai ir lengvai parskristi ir nebeištrūkti, savęs nepalikti... O tai dabar klaidžioju kažkur, lyg ir be tikslo, be troškimo, tik tam, kad klaidžiočiau. Bet juk aš ne to norėjau! Tiesiog ne to... Taip, su žmonėmis bendrauti sunku, bet su savim - daug sunkiau... Neužtenka vien atsiprašyti. Ir pamiršti. Reikia dar save ir surinkti, lyg iš naujo, lyg iš seno. Bet kokiu atveju, sena tiesa: rytas protingesnis už vakarą. Tikrai.



Kai viskas, ko trokštu, yra tiesiog švelnios rankos man ant skruostų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą