2012 m. birželio 30 d., šeštadienis

naivumas? laimė?

Pradedu nesuprasti, kas yra naivumas. Ar tikras nieko nežinojimas ir manymas, kad viskas yra taip, kaip ir turėtų būti ir, kad viskas yra gerai ar žinojimas, bet apsimetimas, kad nieko nežinai, nors žinai bene viską ir galvoji apie tai... Galiausiai frazė: "Senoji Tu jau seniai būtų nustojus tai daryti..." Iš tiesų, taip. Seniai jau būtų buvęs sprogimas, o dabar? Akivaizdu, jog kažkas pasikeitė. Nesprogstu, o tyliai ramiai viską priimu. Lyg mane tai tenkintų, lyg man būtų gerai dėl visko... lyg lyg lyg. Ir žinau, jog galiausiai ateis ta diena, kai visa tai mano viduj sprogs. Bet ar tai matysis išorėje, ar ne - nežinia. Ir, visgi, gyvenimas - keistas. Gyveni sau ir vieną dieną pamatai, kad tai, kas Tave valdė galiausiai išnyko(o gal vertėtų sakyti nutilo?)...





Ir ar laimė, kurią, rodos, jaučiu širdyje iš tiesų yra tikra? O gal dirbtinė? Gal tik Laimės atspindys?


P.S. Dabar pamąsčiau, jog žodis "laimė" tai kaip žodis "laimėti"...Tai jeigu laimė reiškia kažko laimėjimą, tuomet ką aš laimėjau/laimiu? panašu, kad negalėčiau į tai atsakyti. Net priremta prie sienos. Rodos, arti, rodos, privalau sakyti, kad laimiu Laiką. Bet kartais atrodo per toli, jog drįsčiau tvirtinti, kad yra Čia ir Dabar. Kad iš tiesų yra su manimi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą