2012 m. birželio 16 d., šeštadienis

apie laukimą, nerimą drauge su laime

Keistas tas gyvenimas. Taip įdomiai viskas pasikeičia per parą laiko... Pasirodo, nuoširdūs pokalbiai vaikštant, ir nusiėmus savo ragus, duoda labai daug... Kartais ir širdį pagydo...Nors ten vis tiek neramu. Kažkokie pikti Vėjai pučia. Tikiuosi, jie nurims... Juk jau vėl viskas gerai man. Na, bent turėtų būt. Man tereikia įsivažiuot į vėžes...
Dabar geriausias dalykas mano gyvenime tai Žaibų laukimas... Net negaliu patikėt, kad jau penktadienį kilsiu su Žaibais! Ojėj... Širdis ir dėl to spurda. Jau mintyse dėliojuosi ką reiks pasiimti, kiek skirti pinigų... Ir bilietas, nors dar ir ne mano stalčiuj, bet jau man rezervuotas draugo kišenėje! Dėl to negaliu nesišypsot, tai būtų šventvagiška. Su Žaibais tai jau ir prasidės VASARA:) O po to plaksiuos, kur tik kojos, draugų mašinos, traukiniai ar šiaip šluota neš... Jau net dabar suvirpėjau prisiminus praėjusią vasarą...mmm... kiek nuostabių akimirkų! O, kad ši būtų tokia pat puiki! O, kad... :)



Ir tik visai neseniai suvokiau, kiek puikių žmonių mane supa, kurie manimi rūpinasi, palaiko, išklauso, kurie apkabina, kurie gali paguosti, kurie nori būt šalia manęs... Kartais net nepastebiu to, bet dabar jaučiuosi dėkinga Likimui už supančius mane žmones.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą