2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Taip jau būna

Ir laša iš akių nemiegotos naktys. Išgerti kavos puodeliai. O aš kaip ta karalaitė, norinti pabėgti iš pilies, pinu Vienatvės kasas, tikėdamasi Jos atsikratyt. Tik pagarsinu muziką ir jaučiu kaip viską sienos sugeria. Pati savo draugijos jau nepakenčiu.





Vakar išsigandau tos plonytės ribos (gal jau net neegzistuojančios), kuri skiria vaiko ir suaugusiojo gyvenimą. O būna taip, kad rytą atsikeli ir kartoji sau : "Būk suaugęs!" ir pasineri rutinon... taip pasineri, kad kartais ir neišneri dienų dienas. "Aš niekada nebūčiau pagalvojus, kad TU galėtum pasiduoti rutinai". Kartais tenka. Kartais nebematai grožio aplinkui. Ir nebeneri savin. Plūduriuoji sau paviršiuj ir pradedi dusti. Įkvėpi rutinos ir vėl tęsi savo iškrypėlišką, visiškai tavo prigimčiai priešingą ritualą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą