2012 m. gegužės 11 d., penktadienis

gal?...

Gal dar vieną?
Klausiu vien tam, kad pratęst laiką. Kad bent akimirką dar pabūt. Rodos, galėčiau šito klaust ir klaust, nes vis negana.
Šįryt nėra kam užduot šitą klausimą. šįryt, turbūt, jau toli. ir aš jau galvoju, jau pradedu nerimti. ir taip bijosiu, nesustodama galvosiu visą savaitgalį. ir po to nesustosiu. galvosiu. Matysiu vaizdinius, kuriuos susikursiu pati ir tada pyksiu. Žinoma, labiausiai ant savęs, kad nesu. kad nematau. kad negirdžiu. kad nežinau.
O aš jau taip norėčiau išlyst iš savo sraigės namelio ir keliaut, kur širdis trokšta. kur tik akys mato. toli toli. bet sėdžiu kambaryje, kur už langų lietaus lašų paveikslai ir Vėjas bučiuojas. kur geriu kavą iš mylimiausio puodelio. kur esu viena (kaip visada). kur skauda. ir kur groja muzika.



Vėjas barsto mane ir vėl savęs nepažįstu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą