2012 m. gegužės 28 d., pirmadienis

pavasariui išeinant

Yra dainų, kurios savotiškai priklauso dviem žmonėms. Kurios galbūt tik jiems gali kažką priminti, reikšti, kelti asociacijas... Šiandien įnirtingai raunuosi nuo galvos plaukus ir šokinėju iš praeities į dabartį. Ir užuodžiu kvapą, kurio jau su niekuo nesupainiočiau. Kurį atpažinčiau. Kuris jau įsiskverbė net į mano pačios odą. Nebegaliu nuo jo pabėgti, nebėra kur pasislėpti, jis mane suranda visur ir priverčia šyptelt paslapčia nuleidus galvą ir bent akimirkai užmerkus akis. Šįvakar, besibaigiant Pavasariui norėčiau susirangyt kaip katė ant kelių ir murrrrrrkti...murrrkti ir nieko nesakyti...
p.s. man gaila, kad baigiasi Pavasaris...


taip bučinio į petį ir apkabinimo taisant kavą, norėčiau... :]

2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Vėl švelnumas, tas ilgai lauktas švelnumas iš žmogaus, iš kurio to nesitiki, nes manai, jog nemokėsi jo priimti... bet mokėjau, priėmiau...ir man buvo taip vaikiškai gera, kad norėjos pravirkti... Švelnumas užgauna širdį. Nuoširdus švelnumas.
Dalykų, kurių nesugebu suprasti vis daugėja... Jaučiuosi lyg vaikščiočiau adatomis, kažkas duria, bet vis tiek einu. Nors niekas neverčia eiti, galėčiau tiesiog nulipti... Pradedu galvoti, kad man patinka, kai mane bado. Savotiškai mėgstu save kankinti. Mėgstu degti ugnyje, kurią pati kurstau... Seniai žodžiai "viskas arba nieko" man nebeteko prasmės... Bijau, kad mano sukurtos istorijos vėl nevirstų realybe.
Bet viskas gerai, nepaisant ir vėl bemiegių naktų, mano abejonių... Tiesiog man reikia kažkada nustoti kūrus blogį ten, kur jo paprasčiausiai nėra.

p.s. gerti arbatą ir jausti tvyrančią aplink Poezijos dvasią yra kažkas stebuklingo... Ir tokia nežemiška ramybė aplanko...Ir viskas gerai.


2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Žinau, kad nieko nebežinau ir žinoti bijau.

Ir vėl klausaus tų pačių garsų, kurių klausiausi lygiai prieš metus. Tik Vėjas tada buvo kitas... Nors toks artimas dabartiniam Vėjui... Likimas įdomiai supina, perpina ir visaip kaip suraizgo gyvenimus ir žmones. Būna. Pastebi kokį žmogų, susidarai pirmą įspūdį (dažnai nekokį) ir po kiek laiko žiū, tas praeivis, kreivai Tave nužiūrėjęs, atsiranda Tavo gyvenime ir jį gerokai sujaukia... Toks tas Likimas.

Ei, ar mes laimingi? Ar mes kartu...?

Šitą tylą atleisk, reikalinga tu man. norėčiau, kad taip...

2012 m. gegužės 19 d., šeštadienis

padėk ištarti man žodžius.

Atšalau. Užšalau. Ir šypsausi.
vėl save išbarsčiau. O gal kažkam leidau... Ir Vėjas nusinešė trupinius.


2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis

Taip jau būna

Ir laša iš akių nemiegotos naktys. Išgerti kavos puodeliai. O aš kaip ta karalaitė, norinti pabėgti iš pilies, pinu Vienatvės kasas, tikėdamasi Jos atsikratyt. Tik pagarsinu muziką ir jaučiu kaip viską sienos sugeria. Pati savo draugijos jau nepakenčiu.





Vakar išsigandau tos plonytės ribos (gal jau net neegzistuojančios), kuri skiria vaiko ir suaugusiojo gyvenimą. O būna taip, kad rytą atsikeli ir kartoji sau : "Būk suaugęs!" ir pasineri rutinon... taip pasineri, kad kartais ir neišneri dienų dienas. "Aš niekada nebūčiau pagalvojus, kad TU galėtum pasiduoti rutinai". Kartais tenka. Kartais nebematai grožio aplinkui. Ir nebeneri savin. Plūduriuoji sau paviršiuj ir pradedi dusti. Įkvėpi rutinos ir vėl tęsi savo iškrypėlišką, visiškai tavo prigimčiai priešingą ritualą.

2012 m. gegužės 15 d., antradienis

walls

Kur mano vieta Tavo gyvenime?

Nuoširdžiai norėčiau paklausti tokio klausimo. Ir norėčiau nuoširdaus atsakymo.

Nes viskas kaip į sieną. Nes tik su sienom šįvakar kalbėtis galiu. Nes tik sienos mane girdi. nes tik jos mane gali apkabinti. Sienos. Taip. Sienos mane jaučia. Jos žino, bet tyli.



2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis

pasiganom?

Šiandien velniškai noriu į PIEVAS! Kad ir šlapia visa būčiau. bėgčiau bėgčiau ir bėgčiau kur tik akys mato tarp aplijusių gėlių. Taškyčiaus į visas puses. ir po to krisčiau. nebijau išsitepti, nes šiandien norisi šėlioti lyg mažam vaikui. pašėlau visai.ir ką man? jaunai. taipp.


ir, visgi, neabejoju, kad bus lietaus, nors lašų dar ir nematyt. bet jaučiu ir užuodžiu tai.





2012 m. gegužės 11 d., penktadienis

gal?...

Gal dar vieną?
Klausiu vien tam, kad pratęst laiką. Kad bent akimirką dar pabūt. Rodos, galėčiau šito klaust ir klaust, nes vis negana.
Šįryt nėra kam užduot šitą klausimą. šįryt, turbūt, jau toli. ir aš jau galvoju, jau pradedu nerimti. ir taip bijosiu, nesustodama galvosiu visą savaitgalį. ir po to nesustosiu. galvosiu. Matysiu vaizdinius, kuriuos susikursiu pati ir tada pyksiu. Žinoma, labiausiai ant savęs, kad nesu. kad nematau. kad negirdžiu. kad nežinau.
O aš jau taip norėčiau išlyst iš savo sraigės namelio ir keliaut, kur širdis trokšta. kur tik akys mato. toli toli. bet sėdžiu kambaryje, kur už langų lietaus lašų paveikslai ir Vėjas bučiuojas. kur geriu kavą iš mylimiausio puodelio. kur esu viena (kaip visada). kur skauda. ir kur groja muzika.



Vėjas barsto mane ir vėl savęs nepažįstu.

2012 m. gegužės 10 d., ketvirtadienis

naktinėt

Norėčiau klausytis šitos dainos pernakt, gert vyną, rašyt, skaityt poeziją ir pasitikt saulę.
Ir gyvas kas šalia, nepamaišytų. :)






iš mūsų į mus

Leisk, išmokyk mane pabėgti.
nuo minčių.
nuo Tavęs.
nuo savęs.
nuo mūsų(?).

ir parbėgt po minutės
į Tave.
Be savęs,
bet į Mus.


taip neturėjo būt. atsiprašau tūkstančius kartų.

2012 m. gegužės 9 d., trečiadienis

nu taip:)



"Žinok, kad myliu tave be proto, labiau nei patį save, bet negaliu pažadėti, kad taip bus amžinai, nes myliu tave taip, kad negaliu tau šitaip meluoti." Kristina Sabaliauskaitė

Nors ir neigiu meilės, kaip atskiro jausmo egzistavimą, bet neneigsiu, ši mintis man labai patinka. Tai tik dar vienas įrodymas, kad amžinybė yra kažkas nepasiekiamo ir galbūt kažkas, kas netgi neegzistuoja.

Esu nusiteikus romantiškai, nes...nes... supratau, kad gera yra kažko laukti, gera pasiilgti ir dar geriau pasidaro, kai sužinai, jog ir Tavęs ilgėjosi. Ir...ir... man tiesiog yra gera. nepaisant daug ko.


2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Labanakt



Keistas, sunkiai suvokiamas atradimas. Puikiai tinkantis nakčiai.

O mano širdyje aistros liepsnoja. Visos. Kad tik nenudegintų ta užplūdus karščio banga.

Labanakt... labai gražus žodis.:)

2012 m. gegužės 6 d., sekmadienis

Joleeene

O šiąnakt tikrai vilku užstaugsiu.
Taip norėtųsi sušukt: "Ei, aš irgi egzistuoju!" bet tyliu. Nuryju ir tyliu. Neegzistuoju - ką gi. Tebūnie. Neegzistuosiu ir tada, kai mane šauks.
Norėčiau visiškai atsijungti, išnykti trumpam, išlyt su debesimis.


because the night

‎"Padorus žmogus visada darosi melancholiškas, kai ateina vakaras. Be rimtesnės priežasties. Šiaip sau..." E.M. Remarque



Nekenčiu šeštadienių tokių, kaip šis.

2012 m. gegužės 4 d., penktadienis

apie bites:)

Lėkštų dainų lėkšti tekstai lenda iš už kampų mano galvoj ir mane puola. atakuoja. neduoda ramybės. Todėl esu priversta pagarsinti muziką aplinkoje, kurioje skendi mano ausys, mano kūnas. Užlieja banga. Muzikos, kuri mane užburia. Išnykstu toj muzikoj.


norėčiau, kad taip būtų. iš tiesų, milijonas minčių dūzgia, spiegia, zyzia lyg musės. Milijonų milijonai. Miego trūkumas tris paras iš eilės, visgi, daro savo. tada nesvarbu, jog penktadienis. tada norisi tik lovos draugijos, knygos, lietaus už lango, švelnaus muzikinio fono kartais, arbatos, kavos, kakavos ar pieno:))). (dar tyliai tyliai į ausį galiu tarstelt, kad norisi/gera gauti bučinį į kaktą ar skruostą ar kažkur į plaukus).

Kai leidi sau būti laimingu, eilės nesirašo. niekaip. nes kai esi laimingas, tiesiog džiaugiesi akimirkomis.




Šiandien mano venomis teka :



2012 m. gegužės 2 d., trečiadienis

Hell Is Where The Heart Is.

Išnyk, o Praeitie, nesikėsink į mano Dabartį...
Taip ir būna. Esu su kažkuo, kažkur, kažkodėl ir išlenda Praeitis. netikėtai. kartais per aplinkui, bet išlenda ir vėl nori užvaldyti mano mintis. Šįkart to nebus. Aš neleisiu, kad taip būtų. Ir mano širdis neleis, kuri jau Praeitį išstūmė, deja.

Mano Dabartis skamba šitaip: