2012 m. kovo 10 d., šeštadienis

naktiniai pasispardymai

Kai Nemiga ir Vienatvė palaiko man draugiją, prisikuriu milijonus istorijų. Vienos mane liūdina, kitos verčia širdį šoktelt iš krūtinės. O širdį priverčia šoktelt ir komplimentai, parašyti be klaidų ir lietuvių kalba. Va, tada kažkaip malonu, o šiaip... per kitą žmogų juokaujančiai lygstiesi dėl bučinio su nepažįstamu. bet tai ir lieka tik pajuokaujančiai, nes kitaip negalėtų būti...
Tas Pavasaris veikia. Mane tai net ir neigiamai. Pernelyg svajoju visąlaik apie tai ko nebegali būti. Laiko nutekėjo. per daug, oi per daug... ir šiaip, maži neverti būt laimingi. hahaha
norėčiau šimto švelnių pirštų paglostymų prieš miegą...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą