2012 m. kovo 25 d., sekmadienis

love kills slowly

"Likimo ironija" taip tik ir tegalėčiau pavadinti savo savaitgalį. Na, jei taip trumpai apibendrinant. Kaip musė įsipainiojau voratinkly. Ir nežinau kaip teks išsigelbėti. O galbūt geriausia nieko nedaryti, o tiesiog... žiūrėti kas bus.

2012 m. kovo 20 d., antradienis

dvidešimt antra dvidešimt keturios

Tiek vienišų arbatos puodelių, dievaži, nesu gėrus niekad. Ne tik kiekiu, bet ir turiniu jie skiriasi nuo ankstesniųjų. Anksčiau vienatvės juose ir liūdesio buvo daugiau... Dabar mano arbatos puodeliai sklidini meilės. Greičiausiai platoniškos, jei būtų galima taip pasakyti...
Begerdama prisiminiau ir šiandienos iškeltas paviršiun mintis apie atleidimą. Galvoju apie tai, kiek daug kam ką atleidau... Bene visiem viską atleidau. Nuoskaudų mažoje širdyje yra daugiau, tačiau palikau jas kentėti vienas, neapykantai užtrenkiau duris. Neverta ant kažko ilgai pykti. Galiausiai suvokiu, kad labiausiai visą tą laiką pykstu tik ant savęs. Atleidau už labai, mano širdimi matuojant, didžiules skriaudas, tačiau jaučiuosi lengvesnė, netgi tyresnė nei pykdama. Tik liūdna dėl vienintelio dalyko, kad pati nesijaučiu verta kito žmogaus atleidimo. Pati žiauriausia teisėja sau esu aš. Ir visada buvau, turbūt ir būsiu. Bet su tuo išmokstama gyventi. Ir tylėti išmokstama.
Šiandien visą dieną norėjau taip riebiai nusikeikti... aš myliu! norėčiau parašyti "Tave", bet tai pernelyg šventvagiška. tad nustumiu šį žodį galugerklin, kur slepiasi dar visas tuzinas neištartų žodžių.Ypač Tau/Jam?...

2012 m. kovo 10 d., šeštadienis

naktiniai pasispardymai

Kai Nemiga ir Vienatvė palaiko man draugiją, prisikuriu milijonus istorijų. Vienos mane liūdina, kitos verčia širdį šoktelt iš krūtinės. O širdį priverčia šoktelt ir komplimentai, parašyti be klaidų ir lietuvių kalba. Va, tada kažkaip malonu, o šiaip... per kitą žmogų juokaujančiai lygstiesi dėl bučinio su nepažįstamu. bet tai ir lieka tik pajuokaujančiai, nes kitaip negalėtų būti...
Tas Pavasaris veikia. Mane tai net ir neigiamai. Pernelyg svajoju visąlaik apie tai ko nebegali būti. Laiko nutekėjo. per daug, oi per daug... ir šiaip, maži neverti būt laimingi. hahaha
norėčiau šimto švelnių pirštų paglostymų prieš miegą...

2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

aukščiau

Kai prisimenu vakar vakarą, net širdis šokteli krūtinėje... Gera važiuoti iš kažkur saulei leidžiantis, pyškinti viską iš visų pusių, jausti kūną užliejiančią garsios muzikos jėgą, nuoširdžiai šypsotis vakaro saulei... Pavasaris, kitaip nepavadinsi. :)
ir dar noriu pridurti, kad tegu ką nori, tą man sako, bet aš bent kol kas, vairuoti nesiruošiu! Ne visi žmonės yra sutverti sėdėti prie automobilio vairo... Žinau, kad galbūt jau teises galėčiau laikyti savo rankose, tačiau man to nereikia. Aš sutverta būt keleive ir džiaugtis kiekviena smulkmena, kurią jaučiu važiuodama su kažkuo. Vairuotojai to nepastebi. Aš matau daugiau nei kelią ir tai man suteikia labai labai daug gerų emocijų. Ir apskritai, jei reiks kada rinktis transporto priemonę...Manau, rinksiuos motociklą. :)))




2012 m. kovo 2 d., penktadienis

man patinka arbata

Ir viskas sukas ratu. Vis grįžtu į tą patį tašką. Juokinga, nes kai pagalvoji, tai, atrodo viskas turėtų būt kitaip. Visiškai kitaip. Bet taip tiesiog nėra. Ir vėl ratu. Tai gal ta visų taip ieškoma gyvenimo prasmė yra išėjimas iš rato? Na, to begalinio rato. Kai grįžtama į tą patį tašką (bent taip atrodo, kad į tą patį) Gal iš esmės niekas nesikeičia... Ir mes, žmonės nesikeičiam. Tik kaukes dedamės. O kas mes iš tiesų? Kas aš iš tiesų? Gal reikia rasti raktą, reikia įlįsti labai giliai, kad rasčiau save? Tuštuma tarp mano milijonų pavidalų. Ir jos neužpildo nei knygos, nei poezija, nei muzika, nei arbata, nei kava, nei pokalbiai su draugais...Net svajonės. Net ir jos nebeužpildo. Gal tai Pavasaris? Gal pabudimas kažką keisti? Gal, gal gal... velniop tą žodį. :) nu beveik mechaninis rašymas gavos. gal ir gerai. išsiliejau. o gal ir ne. gero vakaro. Penktadienis, ane?!

ir visada taip...per aplinkui į save. tpfū. t.y. į kažkurį savo pavidalą.

žalio vario

Hmm, pirmasis uždarbis, žinia apie artėjančią vienatvę, daug išgertų kavos ir arbatos puodelių, prisiminimų, abejonių, šiaip pamąstymų, išjausto ir net perjausto darbo atidavimas... Gyvenimas veža mane tolyn.

Žalvarinis - žalio vario.

ai, beje, su Pavasariu! Man visuomet tai labai ypatingas laikotarpis.