2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

pirmadienis

Jaučiuos it Šekspyro Faustas. :) Tik šiuolaikinis jo variantas. Kompiuteris, stalas apkrautas knygomis, muzika ir nuo minčių zvimbianti galva. Tik esminis skirtumas tarp manęs ir Fausto yra tas, kad man dar nespėjo tai pabosti ir į jokį "įvykių verpetą klaikų" nenoriu ištrūkt. Na, bent jau ne šią akimirką. Dabar tetrokštu parašyti darbą. Įrodyti sau, kad galiu. Galbūt šįvakar patenkintų bent jau darbo pradžia. Problema ta, kad trūksta žinių! O, kad koks ateistas dabar nusileistų iš dangaus ir pagiedotų savo giesmelę, kodėl jis toks ir ką jam tai reiškia. Tada gal būtų aiškiau.
Jei netyčia paskaitytų šį įrašą koks nors žmogelis ir turėtų nuomonę ateizmo klausimu, jausčiausi palaiminta. Taigi prabilk, o išgelbėtojau!

3 komentarai:

  1. Na, siaip religiniu poziuriu, taip pat ir ateistiniu poziuriu, turiu labai placia nuomone :))) tik vat klausimas, ar tau reikia butent ateisto? yra toks puslapis god.lt, tai ten ne tiek ateistu yra, kiek siaip zmoniu nepripazistanciu ir netoleruojanciu kitu nuomoniu :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man reikia būtent ateisto, ar galinčio apie tai kažką plačiai papasakoti žmogaus, kadangi ruošiuosi rašyti tokį darbą... :) Nagi, rėžk savo nuomonę. :)) Esi tikinti? Ar ne?

      Panaikinti
    2. As esu tikinti, bet nereliginga :) manau, tikejimas ir religija yra atskiros savokos. Religija tai tera filosofija su savo pasakom, ir kiek domejaus, nei viena filosofija is esmes neskatina nieko blogo (net ir satanizmas), tai zmones, norintys valdzios, "isvercia" zodzius taip, kaip jiems patogu :) as tikiu, kad turi buti kazkas daugiau nei tik tai, ka mes matom ar darom. Jei mes turim laisve mastyti, uzduoti klausimus, kurti, tai daug daugiau nei gyvuliski instinktai. Ir kaip paaiskinti tai, kad zmogus, "evoliucijos virsune", pastoviai elgiasi taip kvailai? Manau, pats tikejimas yra ivardinamas labai ivairiai, net patys didziausi ateistai kazkuo tiki - horoskopai, saviitaiga, sekme, likimas, mokslas...tai tik sinonimai zodziui Dievas, ir mes pasirenkam mums priimtiniausia buda. Daznai isiveliu i kvailas diskusijas su ateistais, ir kas karta sakau sau, kad viskas, tai paskutinis kartas, kada veliuosi i tai, bet negaliu, nes man pikta, kaip zmones patys save riboja. T.y.jie mano, kad jei kazkas yra paaiskinama moksliskai, tai pats dalykas nustoja buti nuostabus. Pvz, kad ir ta pati meile. Juk irodyta, kad tai tera chemine reakcija, bet ar nuo to ji tampa blankesne? Arba grozio suvokimas. Mes galim ji jausti, tai daugiau nei siaip matyti ar liesti. Ir tas nuolatinis noras tobuleti, kazka daryti, tai yra nebudinga gyvunams (nors as manau, kad jie ir taip tobuli), taciau vis tiek ieskom savirealizacijos. Dar vienas is piktesniu momentu, kai ateistai reikalauja Dievo buvimo irodymu. Manau, nei vienas "ateistas" ne uz ka nepriimtu jokio irodymo vien is principo, sakytu, kad tai apgaule, bet kitas klausimas, kokio irodymo jie noretu? Ar tai turi pats Dievas ateit ir pasakyt? Kam Jam to reikia, lyg neturetu ka daugiau veikt. Daznai ateistai smerkia tikincius skelbdami, kad anie nesugeba dziaugtis gyvenimu, atseit laukia atpildo gyvenime po mirties. Pagal mane, tai pats bukiausias kaltinimas. Aisku, as cia nekalbu apie fanatikus, kurie diena nakti meldziasi, ir mano,kad tai ir yra visiskas atsidavimas Dievui, ir kad atseit jam to reikia. Bent jau as manau, kad jam to reikia maziausiai. Tikintys kaip ir visi normalus zmones - gyvena. Jie daro klaidas, siekia ispildyti savo svajones. Tikrai nei vienas kazko gyvenime siekiantis zmogus netroksta mirti, kad paskui gyventu ilgai ir laimingai danguje. Tas ir pikciausia, kad ateistai net nesigilina i tai, kuo tu tiki, jie is karto pradeda pasakoti apie kunigus pedofilus, apie popiezius istvirkelius, apie tamsius inkvizicijos laikus, na, o dabar labai populiaru tapo dar prikaisioti del islamo. Visi jie mato tik viena puse - kai del religijos buvo zudomi zmones, bet juk juos zude ne religija, o kiti tokie patys zmones, kurie naudojosi savo padetimi ir zmoniu tamsumu. Kuo toliau, tuo dazniau sutinku zmones, kurie, kaip ir as, tiki kazkuo neapibreztu, be istorijos, be praeities. Tai labiau primena sazine arba patareja, o kartais tiesiog kazkoks keistas jausmas, kuris neleidzia tau jaustis vienisam :) manau, mes esam apdovanoti mastymu ne tam, kad bukai kaltume kazkokias dogmas. Jei Dievas yra, tai tiesiog naivu galvoti, kad jei jis mus sutvere, tai tam, kad keliaklupsciaut pries ji. Juk tai tokia jega, negali but, kad jis kurtu kazkokias banalybes :) kartu manau, kad tai tuo paciu yra ir kazkas paprasto, kazkas prieinamo kiekvienam bet kur ir bet kada nepaisant nieko :)

      Panaikinti