2012 m. vasario 20 d., pirmadienis

kosmosaaas

Šiandien skraidau kosmose. Tikrai tikrai. Bandymas kreiptis į mane arba mano bandymas susikaupti yra bergždžias reikalas. Neatsimenu kvailesnės savo būsenos. Viskas krenta iš rankų, turiu užrašyti viena, rašau kita. Noriu pasakyti taip, pasakau kažką atvirkščiai. Netgi eidama savo išvaikščiotomis gatvėmis, rodos, kad eičiau kur visai visai kitur... Man regis, man reikia...pamiegoti. Ir ir...į biblioteką. jei nepaklysiu, nors eiti tėra vos penkiolika minučių. Visa tai kelia juoką ir norą grįžti žemėn. Mama Žeme, surask mane.

2012 m. vasario 13 d., pirmadienis

kvaila

O, kad galėčiau suvokt kas su manimi dedasi... Vaikštau iš kampo į kampą ir niekaip negaliu suvokti, kaip taip galėjo vėl atsitikti. Kaip aš galiu brist į balą antrą kartą. Kai jausmai su protu kovoja nenustodami. Kai širdis tarška barška vos tik prisiminus...O protas pateikia didžiulių abejonių ir prieštaravimų kortas. Kartais norėčiau, kad niekada nieko nebūtų buvę, kad dabar būtų tuščias baltas lapas, kad tiesiog galėčiau paimti ir pradėti viską rašyti... Bet, deja, tame lape prirašyta pernelyg daug ir, man rodos, nebėra kur rašyti...
"I'm gonna love you all life till death us..." ahahahahahahaha...
Ar įmanoma mylėt vieną žmogų daug metų? Ar gali taip būti?!?!

Ir galiausiai:
"Tačiau įsimylėjęs būni toks debilas, kad žodžiai "savigarba", "orumas", "kantrybė", arba posakis "laikas viską išgydys" atrodo nė velnio nevertas šlamštas." Sigitas Parulskis

Norėčiau pasikeisti savo galvos atminties kortelę...

2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

pirmadienis

Jaučiuos it Šekspyro Faustas. :) Tik šiuolaikinis jo variantas. Kompiuteris, stalas apkrautas knygomis, muzika ir nuo minčių zvimbianti galva. Tik esminis skirtumas tarp manęs ir Fausto yra tas, kad man dar nespėjo tai pabosti ir į jokį "įvykių verpetą klaikų" nenoriu ištrūkt. Na, bent jau ne šią akimirką. Dabar tetrokštu parašyti darbą. Įrodyti sau, kad galiu. Galbūt šįvakar patenkintų bent jau darbo pradžia. Problema ta, kad trūksta žinių! O, kad koks ateistas dabar nusileistų iš dangaus ir pagiedotų savo giesmelę, kodėl jis toks ir ką jam tai reiškia. Tada gal būtų aiškiau.
Jei netyčia paskaitytų šį įrašą koks nors žmogelis ir turėtų nuomonę ateizmo klausimu, jausčiausi palaiminta. Taigi prabilk, o išgelbėtojau!

2012 m. vasario 4 d., šeštadienis