2011 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

saulės miestas

Ir šįvakar, po visko, atrodo, kad nereikėjo kalbėt. Reikėjo tiesiog nutylėt tai ir nuryt, kaip ir tūkstančius prieš tai neištartų frazių. Atrodo, kad esu nurijus ne vieną eilėraštį, idėją, gražų žodį. Atrodo, nuryju todėl, nes po to jaučiuosi pasakius kažką netaip, ne tam, ne apie tai.
Kuo daugiau sau prižadu, tuo daugiau neištesėtų pažadų atsiranda...
Ir suprantu šįvakar, kad nieko nebežinau. Rodos, kas būtų ištrynęs, nuvalęs, lyg dulkes tai, ką dar prieš akimirką žinojau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą