2011 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

fufufu

Mano pasaulis išsikreipęs. Bandau visaip nugarą išriest, neprisitaikau vis ir tiek. Vaikštau iš kampo į kampą ir ieškau to kažko, ką, jaučiu jau pamečiau. Ir to kažko niekaip negaliu surasti. Bandžiau ieškoti švelnumo, jau buvo pasiekiamas ranka, bet tik nusisukau ir tarstelėjau: "Ai, nors ne..." ir nuėjau...nuėjau nuo švelnumo. Bet man nepatinka pačiai imti, norisi, kad pasakytų: "ateik"... bet nesako. Niekas nebesako. O dabar ieškau kažko, kam galėčiau atvirai išsikalbėti. Žmogaus, popieriaus lapo, o gal sienos... O jei ir vėl nerasiu? Tada ir vėl kažko ieškosiu...
Nors, ar verta? a? Ar verta ieškot kažko, jei nieko nerandi?
man nepatinka taip jaustis. nepatinka, kad kai nesi vienas,bet jautiesi labai labai vienišas. man tai nepatinka.
nenoriu būt žiežula. Nenoriu liūdėt. Bet kodėl kartais tai neišvengiama?
šitas įrašas yra fu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą