2011 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

bendravimas. kam jis?

Šįvakar, man iškilo toks klausimas. Na, kodėl žmonės bendrauja? Kokia to prasmė?
Prilyginau žmogų saldainiui. Pavyzdžiui, paragauji kokio saldainio ir jis taip nepatinka, kad tiesiog jį išspjauni. Taip būna ir su žmonėm. Nepatinka - atsiriboji, bandai išvengti, ignoruoji. Tačiau, būna, nori kažko saldaus, surizikuoji vėl paragaut to saldainio. Na, gal dabar pats pasikeitei, gal jau skanesnis Tau pasirodys. Taip pat būna ir pristigus pašnekovų - vėl bandai su tuo neįdomiuoju. Tačiau, deja deja, dažniausiai tai baigiasi bendravimo katastrofa Tau. Kaip jam, juk negalvoji... Kartais bendraut su žmonėm būna tikra kankynė, kaip ir neskanus saldainis - norisi išvemt ar išspjaut. Ir prisimenu vieną citatą Iš Jurgos Ivanauskaitės knygos "Kelionė į Šambalą" : "Tu kalbiesi su kuo nors ir puikiausiai matai, kad jis ką tik dar žvėrim, gyvuliu, paukščiu, žuvim, medžiu ar net žolynu buvo, o ir žmogaus pavidalą įgavęs, tebėra." Tikrai, kartais atrodo, kad lapę pažįsti, dažnai galima išgirst jau top'u tapusią frazę "ji kalė" arba dažnai kartojam "Loji kaip šuo." Išvada : Žmonės nėra tiek pažengę, lyginant su kitais gyvūnais, kaip jiems atrodo...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą