2011 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis

šiandien truputį ruduo.

Teku. Išteku...kaip upė į man dar neatpažintas jūras. Gal be reikalo šiandien leidžiu Rudeniui stumt laukan Pavasarį. Tuščia. Labai tuščia visur, kur bepasisuku. Nerandu sau mielo kampelio. Ir Vienatvė... Ot ta Vienatvė! Ji kartais smaugte smaugia. Bet... Visgi bandymai būt nevienai baigiasi mažomis mano katastrofomis. Kartais tas nesustabdomas ieškojimas savęs ir vietos sau tikrai vargina... Gal nusispjaut į visa tai ir pagyvent bent dieną? Pirma, antra, trečia... Ir galbūt visai save pamiršiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą