2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

mes laimingi visai


Didelis puodelis arbatos.
Foje.
Įjungta svajonių kūrimo mašina.
jauku visai namuos. pagaliau.
pokaitukas irgi gerai kartais, kai esi visaip išsekęs, kaip mat viskas susitvarko.

2011 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis

šiandien truputį ruduo.

Teku. Išteku...kaip upė į man dar neatpažintas jūras. Gal be reikalo šiandien leidžiu Rudeniui stumt laukan Pavasarį. Tuščia. Labai tuščia visur, kur bepasisuku. Nerandu sau mielo kampelio. Ir Vienatvė... Ot ta Vienatvė! Ji kartais smaugte smaugia. Bet... Visgi bandymai būt nevienai baigiasi mažomis mano katastrofomis. Kartais tas nesustabdomas ieškojimas savęs ir vietos sau tikrai vargina... Gal nusispjaut į visa tai ir pagyvent bent dieną? Pirma, antra, trečia... Ir galbūt visai save pamiršiu.

nemiga

Nemigo naktys, kai šunys iš ilgesio loja.

2011 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

cukrus

Cukrus tirpsta
kavos puodelyje.
Aš irgi tirpstu.
Tik kasdienybėje.

Liežuvis šnabžda:
"Cukraus per daug."
O kažin kodėl
kasdienybė tyli ir nesiskundžia
manęs perteklium?

2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

ir kaip?

J. Vaičiūnaitė
"Mergaitė su šermuonėliu"

" Toj cukrainėj po reprodukcijom -
Botičelio ir Leonardo da Vinčio -
šermuonėlio švelnumą slepia širdy
tamsiaplaukė mergaitė su džinsais.
O už kaustytų durų -
vaikystė senamiesčiu skrieja
ant skolinto dviračio.

- Aš tave iš priglostytų plaukų,
iš keistų akių atpažinsiu...

Cinamonas, vanilė ir saulė.
Sekmadienio tylios spindinčios sienos.
Geria kavą ir sklaido dulkėtas gaidas
tamsiaplaukė mergaitė su džinsais.
O už kaustytų durų -
pavasario gatvė
ir sielos susietos.

- Aš tave iš juodų karolių,
iš pirštų virpėjimo atpažinsiu... "

Mintyse šiandien gyvenu tam saulėtam sekmadieny, kur kvepia cinamonu ir vanile.

2011 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis

123

Ar akmuo turi sielą?
Kas yra žmogus?
"Mes esame totaliai vieniši".

Tiek klausimų ir pamąstymų, kad net galva sukasi!

2011 m. rugsėjo 13 d., antradienis

spalvinau

Kiekviena diena yra graži.
Kiekvienas Vėjo gūsis yra švelnus prisilietimas.
Kiekvienas krentantis medžio lapas šoka valsą.
Kiekvienas lietaus lašelis atgaivina.
Ir kiekvienas žmogus sugeba stebint.
Tai ta proga už gyvenimą ir už jo spalvas pakelsiu arbatos, pavadinimu "Pavasaris" puodelį.

2011 m. rugsėjo 12 d., pirmadienis

pasuk raktelį.

Parsinešiau į namus rudens spalvų.
Ir šypsausi, nes vis pildau save ir laikau kažkam.
Noriu būt įdomi, kai atidarys.

2011 m. rugsėjo 11 d., sekmadienis

pievoje

Nes Rudens sekmadieniais lyja
saulės spinduliais
ant mano pečių.

Šoku basomis
svajonių pievoj.
ar gali būt geriau?