2011 m. gruodžio 29 d., ketvirtadienis

22.35

Keistos tos dienos, kai tau greit 18... Viskas kitaip, nei anksčiau. Lėlės auga kažkieno viduj, kalėdos liūdnos ir visai nestebuklingos, nauji žmonės priimami visai visai kitaip nei anksčiau. Net ir vakarai visai kitokie. Laikas aplinkui tik bėga, o aš, rodos, vis stoviu ant traukinio bėgių ir stebiu, kaip visai visai šalia pravažiuoja traukinys. vis ne mano ir ne man. Dygsta naujų pažadų miškas. miškas, kuris, laikui bėgant, bus iškirstas.
iš tikro, tai ilgiuosi vasaros naktų ir tų žvaigždžių, kurias skaičiavom.:)

2011 m. gruodžio 23 d., penktadienis

mix

puf puf pučiu į tamsą, su mirksinčio tą patį laiką, elektroninio laikrodžio šviesa. puf puf pučiu į rytojaus, kuris turėtų būt ypatingai jaukus ir šiltas, nelaukimą. puf puf pučiu į vakar sužinotą, mane šokiravusią ir privertusią rimtai susimąstyt, žinią. puf puf pučiu į žmonių viltis, susijusias su manimi. puf puf pučiu į visai nekalėdiškas, bet man stiprumo ir širdies greitesnį plakimą suteikiančias, dainas. PUF PUF.

2011 m. gruodžio 16 d., penktadienis

kodėl?

Žinau tik tiek, kad po šio vakaro žodis "atsiprašau" mano lūpomis bus ištartas rečiau...Daug rečiau. Taip sunku jį ištarti, išties. Sučiauptomis lūpomis sumurmi, ir sulauki atsakymo "tai viskas?" ar ko panašaus.
Sunku gyventi, kai žmonės viens kito nesupranta, kai nesikalba, kai tiesiog nėra glaudaus ryšio, kurį rodo filmuose...ar (ypač!) kalėdinėse reklamose. Ir dar sunkiau gyventi pasidaro tada, kai suvoki, jog tvirto ryšio niekad ir nebuvo...ir, galbūt net nebebus. Nors ir norėtųsi.
Prieš praėjusias Kalėdas mano gyvenimas buvo visai kitoks, netgi kitur...Ir nežinia, kur buvo geriau. Gal ten, kur glaudesnis ryšys... Bet dabar ir jis gerokai atitolęs. Et, kodėl taip viskas sudėtinga?
nenoriu kito mėnesio šešioliktos dienos. nuoširdžiai tai sakau.

2011 m. gruodžio 13 d., antradienis

šypseniukas

...Ir mano sieloje kažkas apsivertė.
Aukštyn kojom.
Vėl gyvenu. Vėl esu įvertinta.
O, kad tai tik į gera...

2011 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

hey you

Kas, kad, pasak kai kurių žmonių, gali valdyti išminties klodus, jei negali valdyti mažyčio plotelio kito žmogaus širdyje?

Open your heart, I'm coming home... But it was only fantasy the wall was too high, as you can see.

gimė

Nors ir nemalonu, tačiau naudinga yra klysti. Klystant lengviau atrasti savo tiesą...

Šiandien gimė tokia mintis.

2011 m. gruodžio 5 d., pirmadienis

;

Žmogus turbūt yra vienintelis sutvėrimas, sugebantis taip apsimetinėti. Kartais pati savęs klausiu, kur slepiu šitokią daugybę kaukių?

2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

...ir dulkės prilipę prie rankų...

Kur mano Dievas? Kaip? Koks? Kodėl?
Vakar sulaukiau klausimo: "Tiki Dievu? Nors kokiu?" Tesugebėjau ištart neaiškų, vos girdimą "nežinau", o po to sekė: "ne".
Ypač pastaruoju metu, tarp širdies, proto ir sielos (?) vyksta debatų kova. Tikėti ar ne. Kuo tikėti. Kodėl tikėti. Sunkiausia nutart kodėl. Būna laikotarpių gyvenime, kauriuos tiesiog norime greičiau pratempti, pralaukti...Ir tikimės, jog galbūt jau rytoj viskas bus geriau, šviesiau, spalvingiau... Nežinau kas įtakoja šį laikotarpį. Kodėl jis būtent toks. Kodėl būtent man. Tik žinau, kad vieną rytą pabusiu ir visos spalvos vėl bus ryškios. Nėra tokių problemų, kurių žmogus nepajėgtų ištverti. Na, jei nepajėgia, jis tiesiog nepabunda...
tebūnie šviesu.

2011 m. lapkričio 22 d., antradienis

juodoji našlė

Kažkas mano širdyje pasėjo sėklą. Ta sėkla taip sparčiai auga, jog jau kėsinasi praplėšti mano odą...

-Tu juk vieniša? Va, jūs abu vieniši.
-Ne. Aš nevieniša. Aš našlė.
-O ką reiškia našlė?
-Tą, kad aš palaidojau savyje visus savo buvusius...

Mano kapinės atgijo. Žmonės pasakoja, jog ten vaidenasi... Ir naktimis galima pamatyti vaiduoklį, kuris atrodo, tarytum gyvas... Tačiau vos tik palietus, ranka praslysta kiaurai...

2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis

ilgesys

O kažkada aš mylėjau...vaikiškai, naiviai, bet tai buvo gražu. Taip gražu, kad ir dabar paglosto širdį. O kai liūdna, nuliūdina dar labiau, nes tai baigėsi.
gera mylėti būna. kai turi kam tai atiduoti. bet tik tada, kai turi...

2011 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

panašiai

Jurga Ivanauskaitė

* * *
Esu viena bet
ne kaip pirštas
jų dešimt
ant abiejų rankų
esu viena lyg
vienkartinis indas
popierinis puodukas
iš kurio kažkas
jau išgėrė kavą
ir išmetė
už laivo borto
į jūrą į jūrą į jūrą
plūduriuoju
neskęstu
neinu į dugną
niekam nerūpiu
šiukšlė

panašiai jaučiuosi. tik, gal ne visai kaip šiukšlė, bet, kad vieniša it išmestas puodelis, iš kurio kava jau išgerta, tai tikrai...

2011 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

saulės miestas

Ir šįvakar, po visko, atrodo, kad nereikėjo kalbėt. Reikėjo tiesiog nutylėt tai ir nuryt, kaip ir tūkstančius prieš tai neištartų frazių. Atrodo, kad esu nurijus ne vieną eilėraštį, idėją, gražų žodį. Atrodo, nuryju todėl, nes po to jaučiuosi pasakius kažką netaip, ne tam, ne apie tai.
Kuo daugiau sau prižadu, tuo daugiau neištesėtų pažadų atsiranda...
Ir suprantu šįvakar, kad nieko nebežinau. Rodos, kas būtų ištrynęs, nuvalęs, lyg dulkes tai, ką dar prieš akimirką žinojau.

2011 m. lapkričio 14 d., pirmadienis

negaliu nekalbėt vakarais tokiais kaip šis.

Negaliu nerašyt. Išrautų rankas kas, ar galvą numestų nuo pečių, galų gale, širdį išpjautų. Rašyčiau. Kažkaip kažkur kažkam dėl kažko. tai mano. tai man. sielai.
negaliu negalvot. Išrautų, išmestų smegenis ir padėtų prieš nosį. Galvočiau. galvočiau tada turbūt: "o fu, jos visai nepatrauklios."
aaa! kodėl praeinant pro šalį, niekas negali suteikt mano ausims malonumo šnabždesiu? tiesiog žodeliu: labas. ar dar gražiau. labas rytas. Tada diena būtų nuostabi. Nuostabiausia.
Duokit teptukų, savo nemokančiais piešti, pirštais pritepliosiu spalvų savam gyvenimui.

vieną dieną...

Lakstau raudonai žydinčioje pievoj, kur geltonkasės fėjos groja fleitom.
išgyvenu savyje pasaką.
įsimylėjau. tik dar nežinia ką.

2011 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

plast

Akys laksto nuo kompiuterio ekrano prie lango, pro kurį matau nesutvarkytą pakrantę.
Rankos šildosi arbatos likučiais puodelyje.
Nuo puodelio nuskrenda drugelis ir nutūpia man ant rankos. tada pakutena nosį...ir nuskrenda kažkur, kur ir aš trokštu būti.
Vieną akimirką, nei iš šio nei iš to supranti, kad nemokėjai gyvent.

2011 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

fufufu

Mano pasaulis išsikreipęs. Bandau visaip nugarą išriest, neprisitaikau vis ir tiek. Vaikštau iš kampo į kampą ir ieškau to kažko, ką, jaučiu jau pamečiau. Ir to kažko niekaip negaliu surasti. Bandžiau ieškoti švelnumo, jau buvo pasiekiamas ranka, bet tik nusisukau ir tarstelėjau: "Ai, nors ne..." ir nuėjau...nuėjau nuo švelnumo. Bet man nepatinka pačiai imti, norisi, kad pasakytų: "ateik"... bet nesako. Niekas nebesako. O dabar ieškau kažko, kam galėčiau atvirai išsikalbėti. Žmogaus, popieriaus lapo, o gal sienos... O jei ir vėl nerasiu? Tada ir vėl kažko ieškosiu...
Nors, ar verta? a? Ar verta ieškot kažko, jei nieko nerandi?
man nepatinka taip jaustis. nepatinka, kad kai nesi vienas,bet jautiesi labai labai vienišas. man tai nepatinka.
nenoriu būt žiežula. Nenoriu liūdėt. Bet kodėl kartais tai neišvengiama?
šitas įrašas yra fu.

2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

:)

Kada nors teko girdėti cukraus, byrančio į arbatos puodelį, garsą?
aš šįvakar girdėjau. Labai aiškiai ir garsiai.

2011 m. lapkričio 8 d., antradienis

radau kažką savo, šiandien sau tinkančio.

Tikroji Aš byra iš mano pačios rankų,
Tarytum smėlis.
Byra mano asmenybė.
Bandau laikyti tvirčiau, bet...
Vis byra ir byra.
Kažkur išbyrėjo vaikystė,
Pirmasis bučinys,
Pirmasis svajonės išsipildymas.
Viskas laiko smėliu pavirto.
O saujose save laikau,
Kuo stipriau spaudžiu,
Tuo labiau byra.
-Neišeik, Aš, neišeik.
Širdimi šaukiu.

2011 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

bendravimas. kam jis?

Šįvakar, man iškilo toks klausimas. Na, kodėl žmonės bendrauja? Kokia to prasmė?
Prilyginau žmogų saldainiui. Pavyzdžiui, paragauji kokio saldainio ir jis taip nepatinka, kad tiesiog jį išspjauni. Taip būna ir su žmonėm. Nepatinka - atsiriboji, bandai išvengti, ignoruoji. Tačiau, būna, nori kažko saldaus, surizikuoji vėl paragaut to saldainio. Na, gal dabar pats pasikeitei, gal jau skanesnis Tau pasirodys. Taip pat būna ir pristigus pašnekovų - vėl bandai su tuo neįdomiuoju. Tačiau, deja deja, dažniausiai tai baigiasi bendravimo katastrofa Tau. Kaip jam, juk negalvoji... Kartais bendraut su žmonėm būna tikra kankynė, kaip ir neskanus saldainis - norisi išvemt ar išspjaut. Ir prisimenu vieną citatą Iš Jurgos Ivanauskaitės knygos "Kelionė į Šambalą" : "Tu kalbiesi su kuo nors ir puikiausiai matai, kad jis ką tik dar žvėrim, gyvuliu, paukščiu, žuvim, medžiu ar net žolynu buvo, o ir žmogaus pavidalą įgavęs, tebėra." Tikrai, kartais atrodo, kad lapę pažįsti, dažnai galima išgirst jau top'u tapusią frazę "ji kalė" arba dažnai kartojam "Loji kaip šuo." Išvada : Žmonės nėra tiek pažengę, lyginant su kitais gyvūnais, kaip jiems atrodo...

2011 m. lapkričio 6 d., sekmadienis

b e p r o t i z m a s

"Aš pavydžiu bepročiams, kuriems turbūt viskas aišku ir kurių elgesio niekas nesistengia išaiškinti."

Šįvakar susimąsčiau apie sąvoką "beprotybė", kaip žmonės svaidosi ja, nors kažin ar nutuokia, kur baigiasi protas ir kur prasideda. Apskritai, kaip galima neturėt proto? Juk bet kokiu atveju, protas yra mūsų galvose net ir tada, kai mes manom, jog elgiamės beprotiškai. Net "beprotiškai" elgiantis mes viską suvokiam, o suvokimas ir yra beveik tolygu protui. Tiesiog protas ir beprotizmas yra tik dar viena žmonių išgalvotos vertinimo sistemos dalis. Manding, bepročiai mato daug daugiau, negu tie, kurie vadinami normaliaisiais ar protingaisiais. Beprotis yra tas, kuris tiesiog sau leidžia matyti daugiau, o mes esam bene nuolat užrištomis akimis ir užkemšam savo jutimus.

5565

Tiek meilės prisipažinimų, kiek išgirdau jų vakar, turbūt niekad gyvenime nėra tekę išgirst.

2011 m. lapkričio 2 d., trečiadienis

2011 m. lapkričio 1 d., antradienis

2011 m. spalio 29 d., šeštadienis

2011 m. spalio 28 d., penktadienis

penktadienio mintys

Penktadieniai kartais būna itin niūrus.
Be saulėlydžių.
Be žvaigždžių.
Be Žmonių.
Be nuotaikos.
tik su savim. ir tada norisi slėptis.
išmest telefoną.
paskandint prisiminimus.
ir NEGYVENTI ČIA IR DABAR.
kartais ta akimirka Čia ir Dabar tokia nepriimtina, kad tikiesi tik greičiau užmigt ar leidies į keliones savo laiko mašina. Ir tai dar labiau sujaukia dabartinę minutę... Tik, deja, dažniau į liūdnąją pusę.
bet neliūdėsiu. Tiesiog sušalsiu. Šiandien. Dabar. Šią sekundę.
VISKAS keičias.

p.s. noriu sužnabždėt sau į ausį kokį gražų gražų eilėraštį. siela šaukias poezijos. ir drugelių.

mojuoju

Laiko mašina egzistuoja...sieloje.

2011 m. spalio 25 d., antradienis

šypsena

Paradoksas: kuo sunkiau atsikeli, tuo geresnė diena Tavęs laukia.

Nepamenu kada per vieną dieną esu tiek daug nuveikusi, tiek daug kur pabuvus. Ir jaučiu be galo saldų nuovargį.

2011 m. spalio 23 d., sekmadienis

katė

Laikas grįžti į gyvenimą.
Su nerimu ir jauduliu laukiu rytojaus. Darbų ir planų daug, tačiau nežinia kaip viską spėsiu. Bet man patinka taip. Na, bent kartais tai tikrai.
Šiandien esu sekmadienio Ramybės saloje ir taip gera plūduriuot klausantis nuostabaus gražumo muzikos.
Jau noriu kalbėtis, bendrauti ir gert kavas/kakavas/arbatas. Galbūt rytoj susitikt su seniai matytu geru draugu. Ir su drauge. Su visais man mielais žmonėmis.
Beprasmis toks rašymas, pati žinau. Bet kad genialių minčių negimsta, o rašyt vis tiek norisi :)
et, einu arbatos, gal kakavos.
o gal... svajonių puodelio.

2011 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

būna

Klausiu savęs šįvakar, kur pasidėjo mano sielos žodžiai?

Nes jeigu tu perplaukti jūrą dėl savo svajonės gali

Vieną rytą pabundi ir susimąstai, kad laikas keisti.
Laikas laisvint save ir kurti kažką naujo.
Manau, jog jau esu tam pasiruošusi. Labai ilgai svarsčiau apie visa tai, ko dabar ruošiuosi imtis.
Laikas daryti kažką, kas pačiai atrodo geriausia.
Tai gal ta proga reiktų savo kambarį pakeisti. Gal ir gilesni pokyčiai labiau pasistūmės.

2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

kas tai?

Temperatūraruoju. :)
Materialūs dalykai ne man. Kažkaip ištuštėju gavus tai, ko ilgai trokštu. Geriau kas plunksnų glėbį parvežtų ar akmenėlį nuo jūros.
Būtų daug smagiau. Džiaugčiaus ir džiaugčiaus. Visiem rodyčiau.
Liūdna man šįvakar. Kaip visada kelionės baigiasi ligoninėmis arba geriausiu atveju tiesiog ligomis be svetimų ligoninių. Bet vos vos. Per plauką.
Gyvenimas keičias ir keičias. Kasdien. Vieną naktį verki vienuomje, kitą jau žiū kažką gali ir prisišaukti. Kažkas iš tamsos gali išnirti ir Tavimi rūpintis.
Apskritai, tai.
Kas yra skausmas?

2011 m. spalio 9 d., sekmadienis

sun(!)day

galvoju, kodėl šis sekmadienio rytas toks saulėtas ir gražus. Kodėl man taip norisi šypsotis. Galbūt todėl, nes...
...kažkas atnešė kavos man į lovą
...su kažkuo vakar bent jau bandėm žiūrėti filmą
...kažkas manimi rūpinasi
...su kažkuo bendrauti galiu visiškai nuoširdžiai, be jokios įtampos
...todėl, nes esu pakviesta į šventę ir mintyse jau svajoju
ir šiaip. Gal todėl, nes gera gyvent. bent jau šįryt.

2011 m. spalio 8 d., šeštadienis

šito negalima skaityti

Nesuprantu kas man pasidarė...Šiandien esu toji katė, kuriai tikras PAVASARIS. Nes man norisi.
...kažkam prieš naktį pašnabždėt ką nors
...iš ryto žvilgsniu pasitikti
...stebėti užmerktus akių vokus
...velti kažkam plaukus
...užuosti savo rūbuos
...pasekti pasaką
...išvirti arbatos gražiu pavadinimu
...glostyti skruostą plunksna
...rašyti laiškus ir eilėraščius
...ilgėtis
...galvoti
...paguosti
...paskolinti šaliką jei šalta
...arba skėtį jei lyja
...būti tuo žmogumi, kuris naktį išklausys
...būti užuoveja nuo blogo
...būti ta, su kuria galėtų pabėgti į pievas, prie jūros, į pasaulio kraštą ar žvaigždes.

ojojoj.

2011 m. spalio 5 d., trečiadienis

sušvito

You don't fool me - those pretty eyes
That sexy smile - you don't fool me
You don't rule me - you're no surprise
You're telling lies - you don't fool me
Mmm, mama said be careful of that boy*
Mama said you know that he*'s no good
Mama said be cool, don't you be no fool
Yup bup ba ba ba ba da da da dah!

Ir vieną akimirką galiausiai supratau... kad įsimyliu tik patį įsimylėjimą.

2011 m. spalio 2 d., sekmadienis

raganiukė:)

Žinau, išauš šviesus rytojus,
jau dabar jaučiu saldų Pavasario skonį.
Užuodžiu kavą, kuria mane šį vakarą vaišino
ir matau filmą, kuris mano jausmus atgaivino.
:)
mėgstu lietuvišką kiną. Nuoširdžiai sakau. Dažnai jis man artimesnis kažkoks, pažįstamesnis skonis.
o ir kai kava kas nors vaišina ir šiaip gerą vakarą padovanoja irgi nuo šiandien mėgstu.:)

gerai gyvenu. PAVASARIS! man.

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

mes laimingi visai


Didelis puodelis arbatos.
Foje.
Įjungta svajonių kūrimo mašina.
jauku visai namuos. pagaliau.
pokaitukas irgi gerai kartais, kai esi visaip išsekęs, kaip mat viskas susitvarko.

2011 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis

šiandien truputį ruduo.

Teku. Išteku...kaip upė į man dar neatpažintas jūras. Gal be reikalo šiandien leidžiu Rudeniui stumt laukan Pavasarį. Tuščia. Labai tuščia visur, kur bepasisuku. Nerandu sau mielo kampelio. Ir Vienatvė... Ot ta Vienatvė! Ji kartais smaugte smaugia. Bet... Visgi bandymai būt nevienai baigiasi mažomis mano katastrofomis. Kartais tas nesustabdomas ieškojimas savęs ir vietos sau tikrai vargina... Gal nusispjaut į visa tai ir pagyvent bent dieną? Pirma, antra, trečia... Ir galbūt visai save pamiršiu.

nemiga

Nemigo naktys, kai šunys iš ilgesio loja.

2011 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

cukrus

Cukrus tirpsta
kavos puodelyje.
Aš irgi tirpstu.
Tik kasdienybėje.

Liežuvis šnabžda:
"Cukraus per daug."
O kažin kodėl
kasdienybė tyli ir nesiskundžia
manęs perteklium?

2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

ir kaip?

J. Vaičiūnaitė
"Mergaitė su šermuonėliu"

" Toj cukrainėj po reprodukcijom -
Botičelio ir Leonardo da Vinčio -
šermuonėlio švelnumą slepia širdy
tamsiaplaukė mergaitė su džinsais.
O už kaustytų durų -
vaikystė senamiesčiu skrieja
ant skolinto dviračio.

- Aš tave iš priglostytų plaukų,
iš keistų akių atpažinsiu...

Cinamonas, vanilė ir saulė.
Sekmadienio tylios spindinčios sienos.
Geria kavą ir sklaido dulkėtas gaidas
tamsiaplaukė mergaitė su džinsais.
O už kaustytų durų -
pavasario gatvė
ir sielos susietos.

- Aš tave iš juodų karolių,
iš pirštų virpėjimo atpažinsiu... "

Mintyse šiandien gyvenu tam saulėtam sekmadieny, kur kvepia cinamonu ir vanile.

2011 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis

123

Ar akmuo turi sielą?
Kas yra žmogus?
"Mes esame totaliai vieniši".

Tiek klausimų ir pamąstymų, kad net galva sukasi!

2011 m. rugsėjo 13 d., antradienis

spalvinau

Kiekviena diena yra graži.
Kiekvienas Vėjo gūsis yra švelnus prisilietimas.
Kiekvienas krentantis medžio lapas šoka valsą.
Kiekvienas lietaus lašelis atgaivina.
Ir kiekvienas žmogus sugeba stebint.
Tai ta proga už gyvenimą ir už jo spalvas pakelsiu arbatos, pavadinimu "Pavasaris" puodelį.

2011 m. rugsėjo 12 d., pirmadienis

pasuk raktelį.

Parsinešiau į namus rudens spalvų.
Ir šypsausi, nes vis pildau save ir laikau kažkam.
Noriu būt įdomi, kai atidarys.

2011 m. rugsėjo 11 d., sekmadienis

pievoje

Nes Rudens sekmadieniais lyja
saulės spinduliais
ant mano pečių.

Šoku basomis
svajonių pievoj.
ar gali būt geriau?